Apie 200 Pasaulio jaunimo dienų piligrimų iš Jungtinių Amerikos Valstijų (Vajomingo), Italijos (Apulijos regiono), Gabono (Afrikos) ir Lietuvos prieš susitikimą su popiežiumi Pranciškumi Krokuvoje liepos 21 d. leidosi į Gailestingumo kelią Vilniuje.
Kiekviena piligrimų grupė dieną pradėjo melsdamiesi Gailestingumo vainikėlį Šv. Faustinos namelyje, kur ši malda šv. Faustinai ir buvo padiktuota. Vėliau visi piligrimai susitiko Vilniaus arkikatedroje, kurioje mintimis apie gailestingumą pasidalino ir į kelią palydėjo Amerikos lietuvis kun. Lukas Laniauskas SJ ir Justin Gough, klierikas iš Baltimorės arkivyskupijos, liepos mėnesį atlikęs praktiką Dievo Gailestingumo šventovėje ir Vilniaus piligrimų centre.
Keliaudami Gailestingumo keliu piligrimai aplankė Aušros Vartų koplyčią. Joje gerbiamas Marijos, Gailestingumo Motinos, atvaizdas žymi Vilniaus kaip Gailestingumo miesto ištakas. Jis taip pat susijęs su Gailestingumo sekmadienio šventimo pradžia, kuomet pal. kun. Mykolas Sopočka per Atvelykį pakabino ką tik nutapytą Gailestingojo Jėzaus paveikslą, skirtą iliustruoti pamokslą apie Dievo gailestingumą. Ant Išganytojo kalvos, Gailestingo Jėzaus seserų vienuolyne, piligrimai aplankė vietą, kurioje pagal šv. Faustinos regėjimus ir jos duotus nurodymus dailininkui buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas. Dėl unikalios Katedros lobyno ekspozicijos ypatingo dėmesio susilaukė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurioje įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus. Gailestingumo kelyje ši vieta žymi Dievo gailestingumo pamaldumo kulto pradžią. Bernardinų bažnyčia piligrimams liudijo Dievo Apvaizdos galią, išgelbėjusią pal. M. Sopočką nuo nacių arešto, Šv. Jonų ir Šv. Ignoto bažnyčios priminė veiklią šio kunigo asmenybę. Šv. Ignoto bažnyčioje – pagrindinėje Lietuvos kariuomenės ordinariato šventovėje – esantis Gailestingojo Jėzaus atvaizdas daugiau negu 10 metų buvo Afganistane, Lietuvos karių stovykloje. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kun. Rimas Venckus pažymėjo, kad per visą misijų Afganistane laiką žuvo tik keletas lietuvių karių, nors jie dalyvavo sudėtingose karinėse operacijose.
Piligrimų grupes lydėję Lietuvoje gyvenantys kunigai, vienuolės ir vietiniai tikintieji pasidalino asmeninėmis įžvalgomis ir pasakojimais apie Gailestingumo kelią, Vilniaus miestą, jo istoriją.
Dievo Gailestingumo šventovėje Mišias aukojo vyskupas Arūnas Poniškaitis. Pamoksle jis priminė, kad įtampą tarp Dievo karalystės nepaprasto artumo ir begalinio tolumo atspindi paveikslai, paimti iš mums gerai pažįstamos aplinkos, tačiau kreipiantys į ją pranokstantį Dievo horizontą. Susirinkusius prie Gailestingojo Jėzaus atvaizdo vyskupas kvietė melsti Dievą „palaiminti mūsų akis, kad regėtume Jo artumą kasdienybėje, malonės, kad tą Dievo šviesą, kuri yra įspausta kiekviename žmoguje, atpažintume savyje ir kituose, ir gailestingumo sau ir visam pasauliui.“
Piligrimystės diena baigėsi po Domus Maria skliautais, dalinantis maistu ir tradiciniais šokiais, atvežtomis draugystės dovanomis. Amerikiečiai vyskupui kaip atminimo dovaną padovanojo žaislinį mistinį Vajomingo valstijos gyvūną „jakalope“ – triušį su ragais; italai, kaip galima tikėtis, – savo regiono vyno. Beje, ar žinojote, kad Vajomingo valstijos telefono kodas – 307, o vienas iš simbolių – raitelis? Ant Amerikos piligrimų marškinėlių prie šių simbolių derėjo Lietuvos telefono kodas – 370 ir herbas – Vytis.
Vilniaus arkivyskupija
Rido Damkevičiaus nuotr.
